Svetainė

[...]

Vos tik įėjęs į svetainę, Damon tiesiu taikiniu nuėjo prie savo bariuko. Įsipylęs savo mėgstamiausio gėrimo, mąstydamas apie tai ką reikėtu nuveikti, nukėliavo apie sofos ir atsisėdo.

Atvytas skleidžiamu garsų atsidūrė svetainėje. Apsižvalgęs kiek nustebo pamatęs Deimon namie ir nuotaika gan rimtai jį pamačius dingo. Juk jo pasirodymas dažniausiai nieko gero nereiškia.
-sveikas-tarsteli žiūrėdamas į jį

- Oo,- pakėlia galvą į atklydusi Stefuką. Išsišiepęs žiūrėjo į jį ir gurknojo viskį.
- Mano mielas Stefuk, - nusijuokia.

-cha cha kaip juokinga-pašaipiai ir dirbtinai nusijuokė. Nuėjo prie gėrimu ir sau isipylė viskio

- O kaip gi kitaip, - nusijuokia ir toliau gurkšnoja viskį.

-ko kitos veiklos nesusirandi nei mane čia erzinęs?-atsisuka į jį gerdamas viskį

- Bet juk aš dar nė nepradėjau, - net stebysi kad jis jau erzinasi, bet vis dėl to patinka jam.

-žinai gali ir net nepradėt-prunkšteli ir nusisuka nuo jo

- Koks tu nervuotas, - erzinančiai nusijuokė.

-o su tavim dar ir kitokiu būt galima?-pašaipiai atkerta. Baigia gert viskį

- Amm, - vaidina susimąsčiusi.
- Tikrai ne, - pakilnoja antakius i baigęs viskį žiūri į jį.

-taigi tada r nesistebėk-nusijuokia ir išeina

Prunkšteli ir nuėjęs prie bariuko vėl įsiplą to paties. Eidamas link sofos gurkšnoja. Atsisėda.

Išgėręs viskį ir padėjęs tuščia stiklinę ant staliuko, D išgirdo durų beldimą. Tingiai pakilęs nuo sofos nuėjo durų linkt.

Atsivelka.
- Aš pamalonintas, - pakilnoja antakius.

- Ah, kagi jis savo kambaryje, man rodos, - pavarto akimis.

- Puikus kaip visada, - patenkintas išsišiepia.
- O tavo?

Pasirodo svetainėje ir Stefan
-Elena-nušvinta ją pamatęs, bet kad ji kalbasi su Deimon šypsnis dingsta

-Stefanai
nusišypso pasakyška šypsena ir atsistojusi nuo sofos apkabina jį
-Labas..

-kokia maloni staigmena-vėl nusišypso ir ją apsikabina